BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Antstolių rūmai siūlo nevykdyti iškeldinimų, jei nesuteikiamas socialinis būstas

Antstolių rūmai siūlo stabdyti priverstinio iškeldinimo procesus, kai iš gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems asmenims nėra suteikiamas kitas būstas. Teikiamus įstatymų pakeitimus siūloma svarstyti Seimo Žmogaus teisių komitete.

Antstoliams neretai tenka vykdyti teismų sprendimus, pagal kuriuos privalu iškeldinti asmenis iš būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Dalis iškeldinamųjų lieka be pastogės, kadangi socialinio būsto šalyje trūksta. Nėra ir vienos kompetentingos institucijos, atsakingos už socialinę iškeldinamų asmenų apsaugą.

„Visa tai reiškia, kad vykdant valstybės vardu priimtus sprendimus žmonės gali būti iškeldinami tiesiog „į gatvę“. Socialinio teisingumo požiūriu vertėtų atsisakyti kraštutinių sprendimų vykdymo priemonių, jeigu neįmanoma užkirsti kelio jų neigiamoms pasekmėms“,- pabrėžia Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

LR Civilinio proceso kodekso 627 straipsnį „Teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus“ Antstolių rūmai siūlo papildyti 7-uoju punktu, kuris antstoliui suteiktų galimybę sustabdyti arba atidėti vykdomąją bylą dėl iškeldinimo, „kai, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (socialinio būsto), iškeldinami asmenys ar šeima su nepilnamečiais vaikais“.

Taip pat siūloma papildyti LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, kadangi dabartinės redakcijos įstatymas iškeldinamųjų nepriskiria prie asmenų, kuriems teikiama valstybės parama būstui įsigyti. Antstolių rūmų požiūriu, iš paskutinio būsto iškeldinami asmenys turėtų būti įrašyti į atitinkamą valstybės paramą gaunančių asmenų sąrašą.

Antstolių praktika liudija, kad iškeldinimai yra sena skausminga socialinė problema, kuri nebuvo išspręsta nei prieš antstolių institucinę reformą, nei po jos. Antstolių kontorose kasmet vykdoma iki tūkstančio iškeldinimų bylų. Per metus apie 150-200 tokių bylų visiškai įvykdoma, dalį asmenų arba šeimų priverstinai iškeldinant iš būsto ir nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

2005 metų pabaigoje LAR kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) bei Savivaldybių asociaciją, atkreipdami dėmesį į šią situaciją ir akcentuodami būtinybę pasirūpinti iš būsto iškeldinamais žmonėmis.

SADM savo atsakyme Antstolių rūmams paaiškino, kad apie iškeltą problemą informavo Aplinkos ministeriją, nes būtent ji yra „atsakinga už būsto politikos formavimą bei būsto strategijos įgyvendinimą“. SADM nuomone, viena iš galimybių, kuria gali pasinaudoti iškeldinami asmenys, yra socialinio būsto nuoma, tačiau už socialinio būsto fondo sudarymą ir nuomą atsakingos savivaldybės.

Dabartinis atotrūkis tarp asmenų poreikio gauti socialinį būstą ir valstybės galimybių jį suteikti verčia manyti, kad visų iškeldinamų asmenų aprūpinti socialiniu būstu artimiausiu metu nebus įmanoma. Labiausiai socialinio būsto trūksta didmiesčiuose, kur nekilnojamojo turto kainos didelės, ir savivaldybės nepajėgios apsirūpinti reikiamu kiekiu patalpų.

Socialinio būsto lyginamoji dalis Lietuvoje yra vidutiniškai 5 kartus mažesnė, negu kitose Europos Sąjungos šalyse, konstatuojama Ūkio ministerijos parengtoje ir Europos Komisijai pateiktoje Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje 2007-2013 metų laikotarpiui. Socialinis būstas Lietuvoje sudaro mažiau kaip 3 proc. viso būsto fondo, kai ES šalių vidurkis yra 15 proc.

Kaip nurodoma 2004 metų spalio 28 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijoje, socialinio būsto plėtra finansuojama nepakankamai ir fragmentiškai. 2004 metais dėl įvairių priežasčių nebuvo įsisavinta apie 4 mln. litų iš šiam tikslui valstybės biudžete numatytų lėšų.

Pasak I. Karalienės, racionaliau panaudojant šias lėšas būtų galima geriau pasirūpinti ir iškeldinamų asmenų socialinių interesų apsauga, sukuriant tokios apsaugos įgyvendinimo mechanizmą. O iki to momento, kol iškeldinamiems asmenims bus užtikrintos reikiamos socialinės garantijos, vertėtų numatyti lankstesnę kraštutinių priverstinio vykdymo priemonių taikymo sistemą.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras